Paieškos rezultatų nėra. Norite kelionės pasiūlymo? Lauksime Jūsų skambučio +370 52 444 333 arba laiško info@kelionespervarsuva.lt


Apie kryptį

Apie salos vardo kilmę sklando ne viena legenda. Yra tvirtinančių, jog salos pavadinimas kilęs nuo Nakso, Endimiono sūnaus, vadovavusio Karijos žmonėms, vardo. Kita legenda teigia esą salos pavadinimas kilęs iš žodžio „naxae“ – gėrybių, aukotų dievams. Vos įkėlus koją į Graikijos Nakso salos uostą, akį patraukia Apolono šventykla – pati garsiausia salos puošmena ir turistų traukos centras. Už šventyklos rūmų besislepiant vakarėjančiai saulei, išsisklaido visos abejonės – Nakso sala tikrai pats geriausias pasirinkimas atostogoms.

Naksas – pati didžiausia (plotas 429 km²)  ir gražiausia sala Kikladų salyne, Egėjo jūroje, su įspūdingais aukštais kalnais, derlingais slėniais, žaliuojančiais tarpekliais bei svaiginančiais jūriniais peizažais.

Salą sudaro dvi savivaldybės - Naksas ir Drymalija. Didžiausias miestas ir salos sostinė yra Hora, kartais vadinama Nakso miestu, kuriame gyvena 6533 žmonės (2001 m.). Saloje yra daug gražių paplūdimių, pvz.: Agia Anna, Agios Prokopios, Alikos, Kastraki, Mikri Vigla, Plaka ir Agios Georgios, iš kurių dauguma prie Horos.

Ekskursijos

  • Delos sala - Kikladų ir graikų archeologijos centras, kur kruiziniu laivu sužinosite didingą istoriją ir mėgausitės įspūdingais vaizdais. Būtent šioje saloje gimė graikų dievai Artemidė ir Apolonas. Prieš 3000 metų Delos sala buvo svarbiausias religinis ir prekybos centras senovėje. Sala buvo negyvenama, bet buvo dažnai lankoma piligrimų, kurie rengdavo šventes, garbindavo  ir suteikdavo savo dovanas saulės dievui, muzikos ir poezijos globėjui Apolonui. Tai viena svarbiausių mitologinių, istorinių ir archeologinių Graikijos vietų. Salos kasinėjimai yra vieni intensyviausių Viduržemio jūros regione, o radiniai eksponuojami Delo archeologiniame muziejuje ir Atėnų archeologiniame muziejuje. Šiandien salą galima pasiekti laivu iš kaimyninės Mykonos salos. Šioje svarbioje archeologinėje vietovėje galima pamatyti išlikusią didingą Apolono šventyklą Liūtų terasą, antikinį teatrą. Turistai besidominantys menu galės mėgautis išsaugotomis mozaikomis iš Trident rūmų, taip pat turėtų užlipti ant teatro griuvėsių ir įsivaizduoti, kaip senovėje buvo leidžiamas laisvalaikis bei pamatyti atsiverenčius vaizdus į žydrąją jūrą.
     
  • Antiparos sala traukianti turistus auksiniu paplūdimiu ir vienu iš paslaptingiausiu ir gražiausiu urvu pasaulyje. Turistų atrakcija urvas yra pilnas keistų formų ir šešėlių, buvo atrastas Aleksandro Didžiojo laikotarpiu. Šį paslaptingą urvą galima pasiekti autobusu, laivu, o turintys laiko gali pasiekti pėsčiomis per dvi valandas.
     
  • Tėbai - miestas, kuris senovėje buvo politinis centras centrinėje Graikijoje. Pagal graikų mitologijas ir istorijas Tėbai buvo Dioniso, Heraklio ir vėliau karaliaus Edipo gimtinė. Antikos laikais Tėbai buvo didžiausias miestas Bojotijos regione. Kadaise šis, dabar nedidelis miestas, buvo pagrindiniu galingųjų Atėnų varžovu. Miestą supančios milžiniškos septynis vartus turinčios sienos, ilgą laiką nepavykdavo įveikti jokiems priešams. Tėbiečiai nusileido  Aleksandro Didžiojo kariams ir nuo to laiko miestas silpnėjo. 150 m. pr. Kr. užkariauti romėnų, Tėbai vis dar garsėjo savo šilku. Šiandien turistus čia traukia senųjų pastatų griuvėsiai bei puikus archeologijos muziejus.
     
  • Sparta - miestas pietinėje Graikijoje, Peloponeso pusiasalyje. Lakonijos nomo centras. Spartos miestas driekiasi centrinėje Lakonikos dalyje, dešiniajame Euroto upės krante. Yra archeologijos muziejus. Sparta buvo vienas svarbiausių antikinės Graikijos miestų, pats galingiausias Peloponeso Polis, kuriam priklausė Lakonika ir Mesenija. Miestą apie 1000 m. pr. m. e. įkūrė dorėnai. Spartoje vergų (helotų) buvo daug daugiau nei tikrų spartiečių – karių, todėl jie turėjo būti visada pasiruošę jų sukilimams. Juos kovos menų mokydavo nuo septynerių (dar sakoma, kad nuo trejų) metų. Gyvendavo kareivinėse. Visus metus vilkėdavo tik ploną apsiaustą, miegodavo ant šiurkščių nendrių. Berniukams buvo skirta fizinių pratimų, skirtų lavinti kūną, pvz., bėgioti per šakas, žarijas. Be to, juos skaudžiai plakdavo rykštėmis, kad priprastų prie skausmo. Kad galėtų bet kokiomis sąlygomis prasimaitinti, paaugliai vagiliavo. Nutvėrus vagiant nubausdavo ne už vagystę, bet už tai, kad buvo sugauti. Taip ruošti kariai buvo puikūs ir įgudę.Mergaitėms taip pat buvo skiriama daug dėmesio. Jos buvo taip auklėjamos, kad galėtų gimdyti stiprius, sveikus vaikus. Jei vaikas gimdavo silpnas ar ligotas, kūdikį numesdavo nuo skardžio.
     
  • Korintas. Senovės Korintas gyvavo nuo neolito laikų, buvo romėnų sugriautas, po to atstatytas. Buvo laikai, kai Korintas turėjo per 750 tūkst. gyventojų ir garsėjo palaidu gyvenimu. Per žemės drebėjimą buvo sugriautas. Atliekant archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad tai buvo didžiausia romėnų gyvenvietė Graikijoje. Įspūdingiausios liekanos yra Lechajo kelias, kuris buvo grįstas marmuru ir jungė miestą su Lechajo uostu. Taip pat Apolono šventykla su dorėninėmis kolonomis, Odeonas, tai yra teatras, kuris buvo padovanotas Herodo Atiko. Čia taipogi galima aplankyti muziejų, kuriame demonstruojami eksponatai, susiję su miesto istorija. Akrokorinto bastionas yra nutolęs 4 km nuo Korinto. Nuo viršūnės galima apžiūrėti nuostabią Graikijos panoramą.
     
  • Epidauras kadaise buvo svarbus religinis ir medicininis centras, paskirtas dievui Asklepijui. Šventovė veikė VI a. pr. Kr. – II a. Čia buvo sveikatingumo ir religinis centras. Vietovė garsi teatru, kuris buvo pastatytas IV a. pr. Kr. pab. ir yra vienas geriausiai išsilaikiusių antikinių teatrų Graikijoje. Epidauro teatras pasižymėjo beveik tobula akustika. Čia yra vienintelė išlikusi apvali 20 m skersmens orchestra. Teatras iš pradžių talpino 6 000 žiūrovų, tačiau II a. pr. Kr. buvo išplėstas ir vietų skaičius buvo padidintas iki 12 000. Kiekvieną vasarą Epidauro teatre vyksta antikinės dramos festivaliai. 
     
  • Heraklionas - Kretos sostinė, penktas pagal dydį Graikijos miestas, turintis ekonominio centro bei pagrindinio salos uosto statusą, dar vadinamas "vartais į Kretą". Plaukiant keltų į Kretą paprastai užtrunka 3,5-4 valandas. Šiandien Heraklioną supa antikinės sienos, bylojančios apie šlovingą jo, o kartu ir visos šalies istoriją. Herakliono centre puikuojasi Morozinio fontanas, iškilęs čia 1628m. Netoliese - turistų mėgstamos Venecijos tipo senamiesčio gatvės su gausybe patrauklių parduotuvių, bažnyčių ir muziejų. Daugiausia dėmesio sulaukia Istorijos bei Archeologijos muziejus.  Būtent šiame muziejuje yra saugomi Knoso rūmų freskų originalai. Kadaise rūmai, savo išsidėstymu primenantys labirintą, buvę net penkių aukštų, turėję apie 1400 freskomis išpuoštų menių ir kambarių. Pasak legendos, čia gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.
     
  • „Graikų naktys“ - tai vakarai, skirti susipažinti su graikų kultūra, pasiklausyti tradicinės muzikos, pasižiūrėti ir išmokti tautinių šokių. Dažniausiai organizuoja privačiai arba per kelionių organizatorius. Tai puiki galimybė pažinti įdomią graikų kultūrą  ir paragauti tradicinės virtuvės.